Danės Griganės (Danutės Grigaliūnienės) romano „Miglelė” pagrindinė veikėja ir pasakotoja – Dangira Raudeliūnienė. Ji – lituanistė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, romantiškos sielos, mylinti, bet nelaiminga moteris. Jai būdinga stoiška laikysena: besiteisinanti ir neteisianti, tradiciškai laikanti visus namų kampus, sauganti šeimą, besiaukojanti dėl vaiko ar vyro. Kita vertus, subtiliai skleidžiasi ir kitas planas, potekstė: pasakotoja siekia bet kokia kaina rodyti, kad viskas gerai, prisijaukina primestą tarnystę, primestus vaidmenis, nes kitaip tiesiog neišlaikytų… Saugodama sau brangius žmones – vyrą, sūnų, – tačiau nepatirdama tikros moteriškos laimės, ji visgi skausmingai siekia meilės, švelnumo, bando išsaugoti savyje moterį – kūrybingą, svajojančią, tikinčią. O vienas iš būdų pabėgti nuo kasdienių rūpesčių naštos – rašymas.
Beveik visi personažai – ryškūs, bet taip ir lieka paslaptingi. Neaiškus sūnaus likimas, nesuvoktas ir nesuvokiamas vyro ir brolio pasaulis, motinos istorija. Autorė geba kurti keliaplanį vaizdą, slėpti įtampą, derinti santūrumą ir emocingumą. Itin vaizdinga kalba ir gražus pasakojimo stilius suteikia skaitymo malonumą, o kartu įtraukia skaitytoją į pasakotojos vidinį konfliktą, sukelia prieštaringus jausmus: sykiais sužadina empatiją, o kartais – ir savotišką pasipriešinimą, jaučiant ryžto stoką, per didelį nuolankumą ir savos laimės pamynimą.