Spalio 15 dieną Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje susitikome su istorija, kuri mūsų kraštui ypač artima ir brangi. Istorija, kurioje telpa ne tik Lietuvos valstybės kūrimo darbai, bet ir nepaprasti žmonių likimai, šeimų išgyvenimai, ištikimybė savo idealams bei meilė Tėvynei.
Renginys „Šviesa iš praeities: Petras Klimas“ buvo skirtas vieno iš iškiliausių mūsų krašto žmonių, Lietuvos valstybės kūrėjų, 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, teisininko, istoriko, publicisto ir redaktoriaus Petro Klimo 135-osioms gimimo metinėms pažymėti.
Šis susitikimas tapo prasmingu sugrįžimu prie žmogaus, kurio gyvenimas neatsiejamas nuo Lietuvos nepriklausomybės istorijos, o jo darbai ir šiandien primena, kokia didelė yra atsakomybė už savo valstybę ir jos ateitį.
Renginį pradėjo Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas, pasveikinęs susirinkusiuosius ir pabrėžęs Petro Klimo asmenybės reikšmę mūsų kraštui. Mero išsakyta mintis, kad Petras Klimas – kertinis Kalvarijos krašto akmuo, tapo prasmingu viso susitikimo akcentu. Juk būtent tokios asmenybės savo darbais, vertybėmis ir gyvenimo pavyzdžiu formuoja krašto istorinę atmintį bei tapatybę.
Į turiningą ir įdomią kelionę Petro Klimo gyvenimo bei veiklos vingiais pakvietė Lietuvos istorijos instituto istorikė dr. Vilma Bukaitė, daugelį metų tyrinėjanti signataro biografiją. Jos pasakojime atsiskleidė ne tik iškilus diplomatas ir valstybės kūrėjas, bet ir žmogus, kuriam teko patirti sudėtingus istorijos lūžius, nelengvus pasirinkimus, netektis ir išbandymus. Dr. Vilma Bukaitė atskleidė Petro Klimo lituanistikos indėlį – jo reikšmingą darbą tyrinėjant Lietuvos istoriją, lietuvių tautinio atgimimo procesus, valstybingumo raidą ir lietuviškosios tapatybės pamatus. Petro Klimo istoriniai tyrinėjimai, publicistika ir redakcinė veikla ne tik praturtino lituanistiką, bet ir padėjo formuoti visuomenės istorinę savimonę, stiprino lietuvių kalbos, kultūros bei valstybingumo reikšmės suvokimą. Istorikės įžvalgos leido dar kartą įsitikinti, kiek daug ryžto, atsakomybės ir asmeninės aukos pareikalavo Lietuvos nepriklausomybės kūrimas bei jos išsaugojimas, taip pat kiek svarbus buvo Petro Klimo intelektinis darbas puoselėjant Lietuvos istorijos pažinimą.
Ypatingos šilumos ir artumo susitikimui suteikė doc. dr. Remigijaus Gulbino, Petro Klimo vyriausiojo brolio Sergijaus Klimo vaikaičio pasakojimas. Šįkart istorija atsivėrė per šeimos atmintį, artimųjų likimus ir giminės ryšius, leidusius į praeitį pažvelgti kitu – jautresniu ir asmeniškesniu – žvilgsniu. Remigijus Gulbinas kalbėjo ne tik apie Petrą Klimą, bet ir apie jo brolius Sergijų bei Adolfą Klimus, primindamas, kad Lietuvos istoriją kūrė ištisos šeimos, kuriose buvo puoselėjama meilė gimtajam kraštui, lietuviškam žodžiui ir tautos laisvei.
Sergijus Klimas – agronomas, lietuviškos spaudos platintojas, visuomenės veikėjas, 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis – taip pat paliko reikšmingą pėdsaką tautinio atgimimo istorijoje. Prisiminimai apie jį ir brolį Adolfą praplėtė pasakojimą apie Klimų šeimą, kurios gyvenimuose atsispindėjo sudėtinga, tačiau prasminga Lietuvos istorijos dalis. Tokie susitikimai ypač vertingi tuo, kad leidžia istorines asmenybes pažinti ne vien iš dokumentų ar vadovėlių. Šeimos atmintyje jos išlieka gyvos – su savo charakteriais, išgyvenimais, pasirinkimais ir likimais.
Istorinių pasakojimų kupiną susitikimą pratęsė aktoriaus ir režisieriaus Petro Venslovo monospektaklis „Oskaras Milašius. Septynios vienatvės“. Oskaras Milašius – iškili lietuvių kilmės prancūzų poezijos ir kultūros asmenybė, kurios kūryba praturtino renginio meninę ir istorinę perspektyvą. Oskaras Milašius ir Petras Klimas buvo bendradarbiai bei bendraminčiai, kartu dirbę Lietuvos valstybingumo labui ir telkę pastangas Lietuvos interesams atstovauti. Įtaigus aktoriaus žodis, poezijos gelmė ir jautriai perteiktos žmogaus vidinės būsenos pakvietė į kitokią – meninę – kelionę, kurioje susipynė vienatvė, ilgesys, gyvenimo prasmės paieškos ir žmogaus dvasinio pasaulio trapumas. Tai buvo prasmingas istorijos ir meno susitikimas, suteikęs renginiui dar vieną emocinį atspalvį.
Renginyje taip pat dalyvavo pagrindinio Suvalkijos krašto informacijos skleidėjo –laikraščio „Suvalkietis“ – žurnalistės, kurios pasveikino renginio svečius ir dalyvius. Jų dėmesys šiai istorinei sukakčiai dar kartą priminė, kaip svarbu saugoti ir skleisti žinią apie žmones, kurių gyvenimai ir darbai garsina mūsų kraštą.
Šis susitikimas buvo daugiau nei iškilaus kraštiečio gimimo metinių paminėjimas. Tai buvo proga sustoti, įsiklausyti, prisiminti ir suvokti, kad laisvė, kuria šiandien gyvename, neatsirado savaime. Ji gimė iš žmonių drąsos, atkaklumo, pasiaukojimo ir tikėjimo savo valstybe. Ne mažiau svarbus buvo ir Petro Klimo lituanistinis palikimas – jo pastangos pažinti, užrašyti ir visuomenei perteikti Lietuvos istoriją, lietuvių tautos kelią bei valstybingumo idėją. Šis palikimas ir šiandien padeda suprasti, kas esame, iš kur atėjome ir kokią atsakomybę turime ateities kartoms. Petras Klimas – ne tik Lietuvos istorijos asmenybė. Jis – mūsų krašto pasididžiavimas, Lietuvos valstybingumo kūrėjas ir reikšmingas lituanistikos puoselėtojas, kurio darbai padėjo stiprinti istorinę savimonę bei pagarbą lietuvių kalbai, kultūrai ir praeičiai. Jis – gyvas priminimas, kiek daug gali žmogus, kurio gyvenimo kelrodžiu tampa meilė Tėvynei.
Nuoširdžiai dėkojame Kalvarijos savivaldybės merui Nerijui Šidlauskui, dr. Vilmai Bukaitei, doc. dr. Remigijui Gulbinui, Petrui Venslovui, visiems kalvarijiečiams bei miesto svečiams, kurie šį susitikimą praleido kartu. Ačiū už bendrystę, už gyvą domėjimąsi istorija ir už tai, kad mūsų krašto atmintis išlieka svarbi. Istorija gyva tol, kol yra ją prisimenančių. O šviesa, kurią savo darbais ir lituanistiniu palikimu paliko Petras Klimas, ir šiandien primena, kokia brangi yra laisvė, kokia svarbi yra mūsų istorijos atmintis ir kokia didelė kiekvieno mūsų atsakomybė ją saugoti.
