Jurgis Kubilius gimė turtingų ūkininkų šeimoje. Slaptai iš tėvų pramokęs lietuviškai skaityti, vėliau mokėsi rusiškoje Liudvinavo mokykloje, Marijampolės gimnazijoje. Jurgis Kubilius baigęs tik šešias gimnazijos klases, įstojo į Seinų kunigų seminariją. Neturėjęs pašaukimo studijuoti seminarijoje, Jurgis Kubilius nutarė pasirinkti kariškio gyvenimą ir stoti į Vilniaus pėstininkų mokyklą. Stojant atsirado sunkumų, mat į karo mokyklą tada priimdavo tik bajorų luomo jaunuolius, o jis buvo valstiečių vaikas. Tėvas, nuvykęs pas Vilniaus generalgubernatorių, už 500 rublių „gavo“ sūnui bajoro dokumentus. Jurgis Kubilius 1900 m., būdamas 25 metų, sėkmingai įstojo į karo mokyklą. Nuo 1900 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje 88, vėliau 102 pėstininkų pulke. 1902 m. rugsėjo 1 d. baigė Vilniaus karo mokyklą, paskirtas į 101 pėstininkų Permės pulką. 1904 m. rugsėjo 17 d. – 1905 m. balandžio 12 d. dalyvavo Rusijos ir Japonijos kare, vėliau kovojo Pirmajame pasauliniame kare: 1914 m. Rytų Prūsijoje, 1915 m. – Suvalkijoje ir Vilniaus gubernijoje, 1916 m. – Galicijoje, 1917 m. – Rumunijoje. Ėjo pulko adjutanto, kuopos, bataliono, pulko vado pareigas. 1914 m. rugsėjo 1 d. pakeltas į kapitonus, 1915 m. gruodžio 27 d. – į papulkininkius, 1916 m. lapkričio 19 d. – į pulkininkus. 1917 m. gruodžio 7 d. – 1918 m. kovo 28 d. tarnavo Smolensko liet. bataliono vadu. 1918 m. gegužės 1 d. grįžo į Lietuvą.
1918 m. lapkričio 23 d. Apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 1 paskirtas Apsaugos ministerijos štabo viršininku, 1918 m. gruodžio 4 d. – apsaugos viršininko padėjėju. 1918 m. gruodžio 24 d. priskirtas prie antrojo pėstininkų pulko. 1919 m. sausio 6 d. paskirtas Tauragės srities apsaugos viršininku, gegužės 18 d. – Ukmergės bataliono vadu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Salako, Turmanto, Daugpilio. 1919 m. lapkričio 18 d. suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1919 m. gruodžio 11 d. atšauktas į Generalinį kariuomenės štabą, paskirtas Rikiuotės skyriaus viršininku. Nuo 1920 m. liepos 10 d. kartu ėjo Vietinės kariuomenės brigados vado pareigas. 1921 m. vasario 25 d. patvirtintas Rikiuotės skyriaus viršininku. 1921 m. rugsėjo 7 d. paskirtas 1 rūšies ypatingų reikalų karininku prie kariuomenės vado, 1922 m. gegužės 11 – vyriausiuoju šaulių instruktoriumi, o lapkričio 22 d. grąžintas į ankstesnes pareigas. 1923 m. rugsėjo 15 d. paskirtas laikinai eiti III pėstininkų divizijos vado, spalio 15 d. – kariuomenės inspektoriaus, 1924 m. sausio 23 d. – ypatingų reikalų karininko prie karo aviacijos ministro, 1925 m. rugsėjo 1 d. – Generalinės kariuomenės štabo valdybos viršininko pareigas.
1926 m. rugpjūčio 13 d. pakeltas į generolus ir pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Apsigyveno Kaune, gavo 1000 litų per mėnesį pensiją ir 80 ha žemės su dvaru netoli Kauno. Ypač aktyviai Jurgis Kubilius dalyvavo Kalinių globos draugijos veikloje (1926-1934 m. – Kalinių globos draugijos centro valdybos pirmininkas). Kalėjimuose steigė bibliotekas, prenumeravo kaliniams spaudą, rengė koncertus, organizavo loterijas. Jurgiui Kubiliui pavyko išvengti represijų 1941 m. ir po karo.
Jurgis Kubilius buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio (1919), Šaulių žvaigždės (1931) ordinais, Savanorių medaliu (1928), Latvijos Trijų Žvaigždžių 3 laipsnio ordinu (1932), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929); Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislovo 2 laipsnio ir Šv. Anos 2 laipsnio su kardais, Šv. Stanislovo 3 laipsnio, Šv. Anos 3 laipsnio ir Šv. Vladimiro 3 laipsnio su kardais ir kaspinu, Šv. Anos 4 laipsnio „Už narsumą“ ordinais.
Jurgis Kubilius mirė 1961 m. kovo 29 d. Kaune, palaidotas Kalvarijos kapinėse.
L.: Generolas Jurgis Kubilius / Sigitas Mičiulis. – Iliustr. // Kalvarijos kronika. – 2003, Nr. 36, p. 6.
Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953 / [redakcinė komisija: pirmininkė – Birutė Kulnytė … et al.]. – Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2004, T. 4, p. 292.
Kubilius Jurgis : karininkas, Ukmergės bataliono vadas : [Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, biografija] / Vilius Kavaliauskas. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 26 pavad. // Lietuvos karžygiai / Vilius Kavaliauskas. – Vilnius : Daigai [etc.], 2008-2015. – T. 3, p. 417-425.
Atnaujinta: 2021-03-03